Sojų pienas šiandien yra vienas populiariausių karvės pieno pakaitalų — ir ne be reikalo.
Apie soją jau kalbėjome — tai vienas kontroversiškiausių augalinių produktų. Vieni ją giria, kiti vengia. Jei vis dar abejojate, kuo tikėti, rekomenduojame pradėti nuo šio įrašo. O jei soja jau yra jūsų mitybos dalis — šiandien siūlome žengti žingsnį toliau ir pasigaminti naminį sojų pieną. Procesas reikalauja šiek tiek laiko, tačiau rezultatas tikrai to vertas.
Kodėl sojų pienas — ne tik dar vienas augalinis pienas?
Galbūt esate gaminę naminį riešutų ar sėklų pieną. Jo gamybos principas paprastas: užmerkiam, sumalam, perkošiam. Sojų pienas reikalauja vieno papildomo žingsnio — virimo — ir tai nėra atsitiktinumas.
Kaitinimas atlieka keletą svarbių funkcijų:
- Deaktyvuoja natūralias antimaistines medžiagas, esančias žaliose sojų pupelėse
- Pagerina baltymų įsisavinimą ir virškinimą
- Ženkliai pagerina skonį — termiškai neapdorotų sojų pupelių ir jų produkų skonis toli gražu nėra malonus
Sojų pienas vs. karvės pienas — kuo jie panašūs?
Sojų pienas yra artimiausia augalinės kilmės karvės pieno alternatyva — ir tai nėra tik rinkodaros teiginys. Pažiūrėkime, kuo jie iš tiesų panašūs.
Baltymai
Tiek karvės pienas, tiek sojų pienas pasižymi dideliu baltymų kiekiu — sojų pienas net šiek tiek lenkia karvės pieną. Svarbiausia: sojos baltymas turi visas 9 nepakeičiamas aminorūgštis, todėl laikomas visaverčiu baltymu (angl. complete protein). Jo aminorūgščių profilis yra pakankamai panašus į pieno baltymą, tad organizmui tai yra lygiaverte alternatyva.
Dauguma kitų augalinių gėrimų — migdolų, avižų, ryžių pienas — turi labai mažai baltymų, todėl maistingumo prasme su karvės pienu tiesiog nepalyginami.
Struktūra ir elgesys gaminime
Tai, ko negalite pasakyti apie jokią kitą augalinę alternatyvą: sojų pienas elgiasi kaip karvės pienas. Jis:
- Sudaro putą
- Susitraukia su rūgštimi
- Tirštėja kaitinant
- Tinka jogurto gamybai
- Iš jo galima pagaminti tofu — bene aiškiausias įrodymas, kad sojų baltymas iš tiesų primena pieno baltymą
Karvės piene šias funkcijas atlieka kazeinas. Sojų pieno baltymai sugeba atkartoti tas pačias savybes. Be to, sojų piene esančios nesočiosios riebalų rūgštys ir emulsifikuota struktūra daro jo tekstūrą itin artimą karvės pienui — todėl gaminime sojų pienas gali pilnai pakeisti karvės pieną.
Naminis sojų pienas – receptas
Išeiga: ~1,2–1,3 l
Paruošimas: ~10 min + mirkymas per naktį
Virimas: ~20 min
Jums reikės:
- 200 g sojų pupelių
- Vandens mirkymui
- 1,5 l švaraus vandens pieno gamybai
Gaminimas:
- Nuplaukite sojų pupeles ir sudėkite į didelį dubenį.
- Užpilkite dideliu kiekiu vandens — pupelės išbrinks 2–3 kartus.
- Mirkykite 8–12 valandų arba per naktį.
- Išpilkite mirkymo vandenį ir praplaukite pupeles.
- Sudėkite jas į blenderį, įpilkite 1,5 l švaraus vandens ir sutrinkite iki vientisos, pieniškos masės.
- Perkošimas — labai svarbus žingsnis. Nukoškite skystį per marlę, smulkų sietėlį arba sūrmaišį. Gautas skystis — žalias sojų pienas.
- Supilkite į didelį puodą su nepridegančiu dugnu. Užvirinkite — pienas kils ir putos kaip tikras karvės pienas, todėl nepalikite jo be priežiūros ir nuolat maišykite.
- Sumažinkite kaitrą ir kaitinkite apie 15 minučių. Šis žingsnis būtinas — jis deaktyvuoja nepageidaujamas medžiagas ir suteikia pienui malonų skonį.
- Atvėsinkite ir laikykite šaldytuve. Prieš naudojant — suplakite.
Patarimai:
- Jei norite švelnesnio, šiek tiek saldesnio skonio — virimo pabaigoje įdėkite žiupsnelį druskos, kelias datules arba šlakelį klevų sirupo. Puikiai tinka naudojant gėrimuose.
- Kuo ilgiau mirkysite, tuo švelnesnis bus galutinis skonis.
- Nepervirkite (atsiras virtų pupelių poskonis), bet ir nekaitinkite per trumpai. 15 minučių po užvirimo — aukso viduriukas.
Naminis sojų pienas — tai ne tik sveikesnė alternatyva, bet ir puikus būdas žinoti, kas tiksliai yra jūsų stiklinėje. Jokių stabilizatorių, jokių priedų — tik pupelės ir vanduo. Skirkite šiek tiek laiko ir įsitikinkite patys, kad rezultatas to vertas.